Palinkėjimas prezidentui

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su problema, turime pasirinkti iš dviejų klausimų: „kas kaltas?“ arba „ką aš galiu padaryti?“. Šis pasirinkimas, man regis, yra be galo svarbus turint omenyje prezidento Gitano Nausėdos prie paminklo Jonui Basanavičiui ištartus žodžius apie tai, kad šiandien lietuvių tautinei tapatybei kyla pavojus.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

G. Nausėdos užsienio politikos lūkesčiai

Pirmasis Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos oficialus vizitas į Lenkiją sulaukė optimistinių vertinimų ar net pagyrų. Išties, tiek pasirinkta pirmojo vizito šalis, tiek prezidento laikysena ir komentarai Varšuvoje niekuo nepriminė, kad G. Nausėda yra naujokas užsienio politikoje.

Gerovės valstybė 4.0: kodėl nėra „dviejų Lietuvų“ ir kokius iššūkius teks spręsti ateityje?

Nukopijuoti kitų šalių modelio Lietuvai nepavyks ir to nereikia siekti. Gerovės valstybę tenka keisti ir tobulinti nuolat.

D. Grybauskaitės dešimtmetis: ko turėtų vengti prezidentės įpėdinis?

Dalios Grybauskaitės dešimtmetis Lietuvos prezidento poste visuomenės nuomonės formuotojų, o vėliau ir istorikų bus įvertintas stipriu teigiamu balu. Tačiau abi kadencijas solidų tautos palaikymą turėjusi šalies vadovė neišvengė klaidų, o bėgantis laikas turbūt lėčiausiai trins prisiminimus apie kietą jos valdymo stilių.

Kas jis, Gitanas Nausėda?

Niekada didžiojoje politikoje nedalyvavęs Gitanas Nausėda vėlyvą gegužės 26-osios vakarą kreipėsi į susirinkusius sostinės S. Daukanto aikštėje ir pasakė pirmąją išrinktojo prezidento kalbą. Tai buvo kiek padrikas, bet nuoširdus ir jautrus monologas, kurio pabaigoje buvo galima pastebėti ašarų sudrėkintas G. Nausėdos akis.

Agitacijos disonansas

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo jau pilnu tempu. Visi kandidatai apsisprendė, nebeliko apsimetinėjimo ar banalaus koketavimo, kad „dar pagalvosiu“. Tačiau dar lieka pirmasis rimtas atrankos filtras – ar visiems išsikėlusiems kandidatams pavyks surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų. Tai reikia padaryti iki kovo 28 d. Po šio etapo galėsi tiksliai žinoti, kiek jau oficialių kandidatų bus registruota prezidento rinkimuose.

Ir niekada mums rinkimų nebus per daug

Lietuvoje išaušo dar neregėtas rinkimų pavasaris, kuris savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimais prasidėjo pirmąjį kovo sekmadienį, o baigsis gegužės paskutinį, kai piliečiai rinks atstovus į Europos Parlamentą ir, beveik jokių abejonių, šalies prezidentą antrajame raunde.

Rinkimų mados ir fizika

Prezidento rinkimai bus įdomūs ir dėl rinkiminės kampanijos personalizacijos. Palaikyti asmenybes rinkėjams yra patraukliau nei anonimines ir nelabai mėgstamas politines partijas. Ir vis dėlto, ką šiose asmenybių lenktynėse laimi taip nemėgstamos partijos? Kokie yra jų motyvai remti lyderius?

Ryžtas be orientacijos

Neturintieji ideologijos ar, kitaip tariant, politinių pažiūrų gali atrodyti geri kandidatai užimti prezidento postą. Lyg ir nenuostabu – atstovauti jie turės ne vienos partijos elektoratui. Bet ar jų ideologija mums neturi rūpėti?

Kaukių balius: prezidento rinkimai virsta vaizdinių ir asmenybių kova

Vis daugiau kandidatų siekia Lietuvos prezidento posto, tačiau anaiptol nėra aišku, kokio prezidento iš tiesų reikia šaliai

Skaldyk ir valdyk: ko kandidatai į prezidentus gali pasimokyti iš Emmanuelio Macrono?

Emmanuelio Macrono žingsniai prezidento posto link dar ilgai bus linksniuojami kaip sėkmės istorija. Pakartoti ją neabejotinai bus bandoma ir Lietuvoje.

Politikos aikido

Valdančioji dauguma su dideliu entuziazmu ir net įniršiu vos prasidėjus rudens Seimo sesijai ėmėsi darbo naujai inicijuotose tyrimų komisijose. Biudžeto ir finansų komitetas tirs finansų krizės 2009–2010 m. aplinkybes, o Teisės ir teisėtvarkos – apskritai visą politiką nuo 2008 iki 2016 m. Pastarasis tyrimas sunkiai gali būti apibūdinamas kitaip, nes ketinama tirti pačius įvairiausius politinius procesus ir įtakas jiems.

Prezidento rinkimų kampanija: pagaliau bus įdomu

Po migdančiai nuobodžių pastarųjų dviejų prezidento rinkimų, ateinantieji bus išskirtiniai ir, nepaisant jų rezultatų, išjudins Lietuvos politikos pelkę. Galima surasti bent keletą aspektų, kuo artėjančios varžybos bus naudingos.